- bukštinti
- bùkštinti, -ina, -ino tr. 1. bakštinti, raginti, žadinti: Nelabai ir mūsų [į darbą skubinas] – bùkštini bùkštini Pl. Gyva bėda su tokiuo bernu – kasryt jį bùkštink ir bùkštink Kp. 2. baidyti, bauginti: Nebildėk, nebùkštink vištelius Dr. Bukština visi tuos arklius, paskuo nė prieiti nebgal Vvr. \ bukštinti; išbukštinti; pribukštinti
Dictionary of the Lithuanian Language.